Santechnikos istorija

Žmonės visais laikais siekė grožio ir komforto, todėl, apmąstydamas savo būsto dizainą, geras šeimininkas atkreips dėmesį net į menkiausias detales, taip pat ir namo ar buto santechniką. Apie santechnikos verslą ir šias paslaugas teikiančius specialistus, skaitykite kitame mūsų straipsnyje, o šiame, – norime apžvelgti santechnikos amato vystymąsi nuo senųjų amžių iki mūsų laikų.

Vanduo nuo senųjų amžių buvo ir tebėra žmogaus gyvybės šaltinis. Besivystant civilizacijai, žmogui kilo natūralus noras priartinti vandenį prie savo namų. Siūlome pakalbėti apie santechnikos atsiradimą ir istoriją.

Bendrai kalbant, santechnika – įvairovė priemonių, skirtų vonios, tualeto ir kitoms su vandeniu susijusioms patalpoms (kriauklės virtuvei, indaplovės, vonios, klozetai, dušo kabinos, maišytuvai ir kt.).

Pirmieji santechnikos pritaikymai senovės civilizacijose

Santechnikos istorijos šaknys siekia senovės šumerų laikus. Tai sužinome iš archeologinių kasinėjimų, siekiančių apie 3500 m. p. m. e. Tuo tarpu klozetą, kaip yra manoma, pirmieji, prieš du tūkstančius metų, išrado kinai.

Europoje santechnika ėmė vystytis ganėtinai vėliau. Europiečiai ilgą laiką vietoj unitazo naudojo specialius indus, tačiau dažniausiai vietoj tualeto rinkdavosi krūmus arba kanalizacija paversdavo ištisas gatves. Tai, žinoma, buvo nehigieniška ir lėmė įvairius susirgimus, kėlė nepakeliamą kvapą gatvėse ir buvo atspindys to, kad to meto žmonėms trūko elementarių žinių apie asmens higieną. Ir tai anaiptol nepriklausė nuo taip besielgiančių žmonių socialinės padėties. Užtenka prisiminti daugmaž XVII amžiaus aukštuomenės poniutes, po perukais slepiančias įvairius nelabus galvos gyventojus.

Nuo kanalizacijų gatvėse iki unitazo išradimo dar turėjo praeiti daug laiko, o štai vonios istorija daug ankstyvesnė. Ji atsirado Senovės Graikijoje 5–6 a. pr. m. e. Nuo tų laikų vonių išorė ne itin pakito. Jos būdavo nukaltos iš marmuro, išlietos iš vario ar net sidabro. Dėl naudojamų medžiagų brangumo, vonia labiau atliko proginį nei praktinį vaidmenį. Ji buvo naudojama atsipalaidavimui, o taip pat kūno harmonijos atstatymui.

Santechnika naujaisiais amžiais

Masinis paprotys maudytis atsirado tik 18 amžiuje. Europoje vonias ir tradicijas, susijusias su jomis, įvedė Liudviko XV favoritė madam Pompadur. Po to, higiena ir maudymasis tapo masiniu reiškiniu.

Unitazas, toks, kokį mes esame įpratę matyti, atsirado 20 pradžioje Anglijoje. Jį išrado britų šaltkalvis Tomas Kreperis. Kalbant apie pavadinimą, jis kilo nuo ispanų firmos pavadinimo „Unitas“. 1909 metais prasidėjo masinė unitazų gamyba.

Kalbant apie maišytuvą, kuris skirtas sumaišyti šaltam ir karštam vandeniui, jį išrado fizikas, lordas Kelvinas, 19 amžiaus pabaigoje, o 20 amžiaus pradžioje Aleksas Manukenomas patentavo vieno krano maišytuvą. Taip palaipsniui atsirado ir vystėsi santechnika, kurios esmė, kaip ir kitų civilizacijos pasiekimų, – palengvinti mums gyvenimą.…

Skaityti daugiau

Lauko durys kultūroje

Lauko durys – įėjimo ir išėjimo sfera, ta namo dalis, kuri simbolizuoja ribą tarp gyvenamosios erdvės ir lauko. Jos tapo dvivalenčiu simboliu: iš vienos pusės, – garantuodamos apsaugą, iš kitos pusės – suteikdamos galimybę patekti į namus. Atidarytas įėjimas leisdavo susisiekti su aplinkiniu pasauliu, uždarytas – saugodavo gyvenamąją patalpą nuo galimai grėsmingų išorės jėgų. Ši durų funkcija išliko per amžius.

Durys – galios simbolis

Senovės miestuose lauko durys arba pilies vartai būdavo kone svarbiausia miesto dalimi. Vartai atlikdavo ne tik apsaugos funkciją, bet ir tapdavo išmoningos architektūros pasireiškimo vieta, juos atvėrus prasidėdavo prekyba su išorėje esančiomis teritorijomis, pro vartus atkeliaudavo užsienio pasiuntiniai, šalia miesto ribos vydavo kultūrinis gyvenimas. Vartų raktų savininkas valdydavo visą miestą ir jo gyventojus.

Šiame straipsnyje pateiksime daugiau įdomybių apie lauko durų vaidmenį kultūroje bei mene, bet, prieš pradedant, svarbu pastebėti, kad žodis „durys“, su ne itin svarbiais fonetiniais pakitimais, bendras daugeliui indoeuropiečių kalbų. O tai reiškia viena – durys yra itin svarbios daugelyje kultūrų.

Durų simbolika

Todėl durys laikui bėgant buvo apipintos įvairiais prietarais ir posakiais. Čia užtenka prisiminti žymųjį Naujojo Testamento posakį „Belskite ir Jums bus atidaryta“ ir dar galybę kitų (pvz., Kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro). Ir, žinoma, tokia posakių įvairovė laikui bėgant skirtingose religijose ir kultūrose atsirado ne tiek dėl to ir ne vien dėl to, kad jų funkcija – sudaryti galimybę patekti į namus ir iš jų išeiti. Durys kultūroje simbolizuoja kur kas daugiau – perėjimą iš vienos būsenos į kitą (užtenka prisiminti rojaus vartus ir jų valdytoją šv. Petrą), naujo gyvenimo pradžią iniciaciją (jauno žmogaus įšventinimas į suaugusiojo vaidmenį).

Durys senovės Romoje

Kiek anksčiau pateikėme pavyzdį iš Naujojo Testamento, tačiau dar iki krikščionybės atsiradimo, senovės gyventojai turėjo įėjimo ir išėjimo dievus. Mums visiems gerai žinomas dievas Janas (anglų kalboje pirmojo mėnesio pavadinimas – january – kilo nuo jo vardo). Jis buvo romėnų pradžios ir pabaigos (kiekvieno mėnesio pradžios ir pabaigos, gyvenimo pradžios dievas), vartų ir durų, įėjimo ir išėjimo dievas. Jį vaizduodavo su raktų ryšuliu (krikščionybėje jį atitinka jau minėtas šv. Petras). Janas buvo įsivaizduojamas su 365 pirštais – pagal dienų skaičių metuose.

Romėnų imperatorius Numa Pompilijus dievui Janui pastatė dvigubą arką, padengtą bronza ir besiremiančią į kolonas. Ji sukūrė vartus, kurie būdavo atidaromi karo metu ir uždaromi taikos laikotarpiu. Taigi, jeigu turėsime omenyje milžinišką reikšmę, kurią durims ar vartams teikdavo senovėje gyvenę mūsų protėviai, darosi aiškus siekimas kuo labiau išpuošti lauko duris. Įspūdingos lauko durys būdingos tiek privatiems namams, tiek verslo ar viešųjų staigų pastatams. Ypač tai būdinga senovės pastatams.

Durų simbolika šiandien

Šiandien durys išsaugo daugelį kultūrinių bruožų bei mitų, kuriomis jos apipintos. Žmonės stengiasi, kad lauko durys atspindėtų jų padėtį visuomenėje. Iš iki šių laikų išlikusių durų simbolikos ir jų mistifikavimo pavyzdžių, galime paminėti krikščionių tradiciją per tris karalius ant namų durų kreida išrašyti pirmąsias Trijų Karalių vardo raides. Taigi lauko durys kultūroje itin svarbus elementas, atspindintis ne tik savininko finansinę padėtį ar architektūrinį skonį, bet ir saugojančios namus tiek praktine, tiek mistine prasme.…

Skaityti daugiau

Psichodizainas – kas tai?

Sąvoka „individualus namas“ įgavo naują, tiesioginę reikšmę, atsiradus naujai dizaino krypčiai, kurioje architektūriniai ir landšafto sprendimai, pritaikomi specialiai namo ar buto savininkui. Kalbame apie gana įdomiai skambančią, pakankamai neseniai atsiradusią dizaino rūšį – psichodizainą. Statant ir įrenginėjant namus pagal šią architektūros ir dizaino mokslo kryptį, atkreipiamas dėmesys į asmenybės ar grupės žmonių, gyvensiančių tame būste, psichologines reikmes. Psichodizainas – interjeras, paremtas psichologijos mokslu, teikiantis galimybę paveikti žmogaus ar visos šeimos, kuriai kuriamas interjeras, nuotaiką ir būseną.

Psichologija paremtas dizainas įkūnija kompleksinį požiūrį į gyvenamosios erdvės įrengimą, pritaikant ją konkrečiai asmenybei. Iš to suvokiame, kad aplinka – neatsiejama kiekvienos asmenybės, jos poreikių dalis. Ji gali stimuliuoti, nuteikti sėkmei, aktyvinti arba raminti, padėti atitrūkti nuo problemų. Iš esmės, psichodizainas – materiali kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimo išraiška, pagrįsta moksliškai paremta informacija apie asmenybę, kuriai kuriamas tokio tipo dizainas. Tai metodika, sujungianti psichologijos ir dizaino mokslus.

Ką reikėtų žinoti, taikant psichodizainą savarankiškai?

Gali būti, kad nerasite psichodizaino srityje besispecializuojančio interjero dizainerio ar tokio specialisto paslaugos pasirodys neįkandamos. Tokiu atveju, galite atitinkamą interjerą susiplanuoti savarankiškai. Visų pirma, turite išsiaiškinti savo poreikius. Psichologija – sielos, jausmų mokslas, todėl jo sąjunga su namų dizaino sritimi reiškia, kad pagrindinis aspektas, į kurį turite atsižvelgti, planuodami ir dekoruodami savo būsto interjerą ir eksterjerą – Jūsų esama ir trokštama psichologinė būsena.

Ką turime omenyje, sakydami „trokštama būsena“. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Jūsų asmeninius lūkesčius, teikiamus vienam ar kitam kambariui, patalpai ar lauko landšaftui. Prieš pradėdami planuoti namus pagal psichodizaino reikalavimus turite ne miglotai, o labai tiksliai įsivaizduoti, kokių namų norite. Nuo to priklausys spalvų parinkimas (kurios, tarp kitko, labai svarbios planuojant namus psichodizaino būdu, nes jos gali nulemti Jūsų nuotaiką), baldų išdėstymas, kambarių išplanavimas.

Psichodizainas – Jūsų asmenybės atspindys

Psichodizainas paremtas nuostata, kad būstas, kaip ir kiti neatsiejami mūsų gyvenimo komponentai (rūbai, pomėgiai ir kt.) turi atspindėti ir papildyti mūsų gyvenimo būdą ir asmenybę. Taigi, neskubėkite visko įrenginėti spontaniškai. Pradėkite nuo vizijos, kokių namų norėtumėte. Kuo aiškiau įsivaizduokite, kokius jausmus Jums sukels viena ar kita spalva nudažytos sienos, kokių puošybos elementų norėtumėte. Spalvos ir kartais visai nebrangūs dekoro elementai kuria interjero nuotaiką daug efektyviau, negu prabangūs baldai. Taip pat svarbu pasidomėti Rytų mokymu, skirtu interjerą pasitelkti sėkmei, laimei ir harmoningiems santykiams pasiekti. Šis mokymas vadinamas Feng shui.

Šis mokymas teigia, kad kartais užtenka nudažyti vieną miegamojo sieną raudonai, o ant palangės padėti keletą žvakių, kad ši patalpa taptų romantikos oaze ir pritrauktų naują meilę ar padėtų puoselėti esamą. Planuodami svetainės interjerą, pagalvokite, ar Jums šis kambarys labiau asocijuojasi su smagiais draugų susitikimais, ar tai labiau poilsio zona, kurioje dominuos ramios spalvos, o individualumo suteiks ir ramybę skleis įvairiaspalvėmis žuvytėmis apgyvendintas akvariumas.

Namų stilius – tarsi rašysena ar temperamento tipas – labai individualus ir subtilus dalykas. Galite būti negirdėję apie psichodizainą, tačiau, perskaitę šį straipsnį ir permetę akimis savo namų interjerą, pastebėsite, kad jame atsispindi Jūsų asmenybė. Geriau nesivaikyti madų ir nepulti pirkti moderniausių ar iš prabangių medžiagų pagamintų baldų, o susimąstyti apie tai, kokio tipo žmogus esate ir pagal tai susikurti individualius namus. Nepamirškite atsižvelgti ir į kitų šeimos narių gyvenimo būdą ir charakterį.

Kuo paremtas psichodizaino mokslas?

Šis mokslas, kaip jau minėta, turi daug bendro su Feng shui mokymu. Jis remiasi vakarų ir rytų geomantinėmis tradicijomis ir skaičiavimais, kurių pagrindą sudaro daug faktorių, galinčių paveikti žmogaus būseną:

  1. Elektromagnetinio Žemės lauko įtaka žmogaus būsenai;
  2. Landšafto energetika;
  3. Feng shui tradicijos ir talismanų pritaikymas teigiamam interjero poveikiui optimizuoti;
  4. Spalvos;
  5. Ekodizainas;
  6. Patalpų energetinio valymo metodai.

Pradinės konsultacijos, kurias atlieka psichodizaineris, leidžia jam sukurti individualias rekomendacijas. Jos atliekamos skirtingais namų statybos ir remonto etapais, ir sudaro sąlygas optimizuoti teigiamų faktorių, galinčių paveikti žmogaus būseną, veikimą ir neutralizuoti neigiamųjų įtaką vidinei žmogaus būsenai.

Psichodizaino nauda

Toks, mokslu pagrįstas, interjero ir eksterjero planavimas leidžia namų savininkui ar visai šeimai, kuri tuose namuose gyvena ar gyvens, sudaryti optimalias komforto sąlygas. Optimalus gyvenimiškas komfortas sukuriamas naudojant skirtingas gerbūvio kūrimo priemones:

  1. Psichologines;
  2. Socialines;
  3. Mentalines;
  4. Fizines
  5. Ir ekonomines.

Kaip išsiaiškino mokslininkai, žmogaus gyvenimo laikotarpis 60–70% priklauso nuo mus supančios aplinkos: vandens kokybės, oro, netgi nuo apšvietimo lygio. Dar 7–10% lemia temperatūra. Likę 5–10% priklauso nuo to, kiek harmoningai žmogus jaučiasi jį supančioje namų aplinkoje. Psichodizaino principų taikymas padidins šį subjektyvų komforto jausmą ir pailgins gyvenimą 5–10 metų. Žinoma, tokia perspektyva ganėtinai viliojanti.…

Skaityti daugiau