Aminorūgštys. Jų paskirtis ir nauda

Bet kuris gyvas organizmas sudarytas iš baltymų. Skirtingos baltymų rūšys dalyvauja visuose procesuose, vykstančiuose gyvuose organizmuose. Žmogaus kūne iš baltymų formuojasi raumenys, jungtys, sausgyslės, visi organai, plaukai, nagai; baltymai įeina į skysčių ir kaulų sudėtį. Fermentai ir hormonai, reguliuojantys visus organizmo procesus, taip pat yra baltymai.

Aminorūgštys – svarbios ir reikalingos

Kiekvienas baltymas organizme unikalus ir egzistuoja tam tikru tikslu. Baltymai nėra savaime atsinaujinantys. Jie organizme sintezuojami iš aminorūgščių, kurios susidaro besiskaidant maisto produktuose esantiems baltymams. Tokiu būdu, būtent aminorūgštys, o ne patys baltymai yra vertingiausias mitybos elementas.

Neskaitant to, kad aminorūgštys dalyvauja baltymų, įeinančių į audinių ir organų sudėtį, gamyboje, kai kurios iš jų veikia dar ir kaip neuromediatoriai. Pastarieji – cheminės medžiagos, perduodančios nervinį impulsą iš vieno neurono (arba nervinės ląstelės) į kitą. Dėl to kai kurios aminorūgštys būtinos normaliai galvos smegenų veiklai. Aminorūgštys lemia ir tai, kad vitaminai ir mineralai tinkamai atlieka savo funkcijas. Kai kurios aminorūgštys – neatskiriama raumenų aprūpinimo energija medžiaga.

Nepakeičiamosios, pakeičiamosios ir dalinai nepakeičiamos aminorūgštys

Egzistuoja apie 28-ios aminorūgštys. Žmogaus organizme daugelis jų sintezuojamos kepenyse. Tačiau, kai kurios iš jų negali būti sintezuojamos organizme, todėl žmogus turi būtinai gauti jų su maistu.

Tokios, nepakeičiamosios, aminorūgštys yra:

  • valinas;
  • fenilalaninas;
  • histidinas;
  • izoleucinas,
  • leucinas;
  • lizinas;
  • metioninas;
  • treoninas;
  • triptofanas.

Aminorūgštys, kurių sintezė vyksta kepenyse, vadinasi, jos yra pakeičiamosios, yra šios:

  • alaninas;
  • asparto rūgštis;
  • asparaginas;
  • glutamo rūgštis;
  • serinas.

Likusios šešios aminorūgštys yra dalinai nepakeičiamos, vadinasi, jų gamyba tam tikromis sąlygomis gali būti ribota. Pastarosios aminorūgštys yra:

  • argininas;
  • cisteinas;
  • glicinas;
  • glutaminas;
  • prolinas;
  • tirozinas.

Organizme nuolat vyksta baltymų sintezės procesas. Tokiais atvejais, kai trūksta bent vienos nepakeičiamosios aminorūgšties, baltymų gamyba sulėtėja. Tai gali iššaukti daug rimtų problemų – nuo virškinimo sutrikimų iki depresijos ir augimo proceso sulėtėjimo.

Kaip teisingai išsirinkti aminorūgščių papildus?

Renkantis maisto papildus su aminorūgštimis, reikėtų pirmenybę teikti tiems, į kurių sudėtį įeina vadinamosios L- konfigūracijos aminorūgštys. Ką tai reiškia? Daugelis aminorūgščių būna dviejų rūšių. Jos mokslininkų pavadintos D- ir L- formomis. Gyvūnų ir augalų baltymai susideda daugiausiai iš L- formos aminorūgščių. Todėl maisto papildai, susidedantys iš L- formos aminorūgščių, laikomi labiau tinkamais žmogaus organizmo biocheminiams procesams.

Siekdami kompleksinio organizmo papildymo aminorūgštimis, turėtumėte vartoti jų kompleksus. Na, o norėdami aukštesnių treniruočių rezultatų, turėtumėte rinktis šakotosios struktūros amino rūgštis, kurios gali sumažinti nuovargį, kurį jaučiate treniruotės metu, sumažindamos serotonino gamybą smegenyse. Tuo tarpu, papildai, susidedantys vos iš vienos aminorūgšties, naudojami metabolizmo korekcijai. Tad rinktis yra iš ko. Svarbu nepamiršti, kad gauti nepakeičiamąsias amino rūgštis galime tik teisingai subalansavę mitybą arba vartodami papildus.

Daugiau informacijos apie amino rūgštis galite rasti šiame straipsnyje: https://www.papildukaina.lt/amino-rugsciu-bcaa-kainos-vartojimas-ir-nauda/

Skaityti daugiau

Vaikų literatūra – neatskiriama asmenybės ugdymo dalis

Tvardovskis rašė, kad „bendravimas su knyga – tobuliausia ir nepakeičiama intelektualinio žmogaus lavėjimo forma“. Vaikai, bendraudami su knyga, gali nusikelti į nematytus pasaulio kraštus, patirti įspūdingus nuotykius, susirasti sielos draugų ir visa tai – nė neišeinant iš namų. Tačiau už lango – XXI amžius ir visas šias funkcijas sėkmingai perima internetas ir socialiniai tinklai.

Dažnas šio skubos amžiaus gyventojas netgi pasakytų, kad vaikams grožinės literatūros skaitymas yra bereikalingas laiko gaišimas. Neva, svarbiau, kad vaikas gerai mokytųsi, o literatūros skaitymas gali apsiriboti privalomomis knygomis, įtrauktomis į bendrojo ugdymo planą. Vargu ar tokius žodžius išgirstume iš išsilavinusio žmogaus lūpų, kurio šeimoje knygų skaitymas savaime suprantamas dalykas.

Meilė knygoms turi būti diegiama nuo vaikystės. Apklausų duomenys rodo, kad dažnai skaitančiais save įvardija tie paaugliai, kuriems vaikystėje tėvai skaitydavo knygas. Taigi auklėjimas yra vienas pagrindinių faktorių norint išugdyti skaitančią asmenybę. Būtent – asmenybę, spindinčią iškalba ir erudicija.

Kas gi iš mūsų nenorėtų tokiais būti? Daugeliui nesvetimas žavėjimasis lakią vaizduotę turinčiais menininkais. Prisiminkime, kad ir fantastiškumu alsuojančius M. K. Čiurlionio darbus. Visas šias dovanas mums gali dovanoti skaitymas.

Nes būtent jis lavina vaizduotę, suteikia galimybę plėsti žodinį lobyną. O turtingo žodyno savininkui lengviau viešai kalbėti, taisyklingai reikšti mintis. Tyrimais įrodyta, kad dažnai skaitantys vaikai daro mažiau klaidų rašydami, o jų pasaulėvoka platesnė nei neskaitančių bendraamžių. Taigi skaitymas suteikia iškalbos dovaną, lavina vaizduotę ir prisideda prie jauno žmogaus intelekto formavimosi. Vaikų literatūros skaitymas, be kita ko, atveria pasaulio pažinimo vartus.

Pažinimo, kuris nutiesia tiltus dvasiniam tobulėjimui, sielos švietimui. Iš tiesų, egzistuoja ir toks švietimas, kuris dažnai nesusijęs su bendrojo lavinimo programomis. Mokykloje galima išmokti skaityti, bet, be gilaus vidinio troškimo, joje neišmokstama jautrumo ir atidos artimui.

Tai kiekvieno mūsų dvasinio tobulėjimo kelio dalis, kurį pradedame žengti jau vaikystėje. Ir, daugelis žmonių, pamilusių skaitymą, neįsivaizduoja šio tobulėjimo be A. de Sent-Egziuperi „Mažojo princo“ ar be K. Janušo „Karaliaus Motiejuko Pirmojo“. Tai vaikų literatūros perlai, prisidėję net prie kelių kartų vertybių ugdymo.

Vaikai – jautrūs, imlūs ir labai empatiški. Svarbu jų asmenybės ugdymo procese pateikti tinkamus pavyzdžius, kuriais gali tapti vaikų literatūros personažai. Įsijausdami į šių personažų išgyvenimus, mažieji skaitytojai netruks perimti jų vertybes. Tėvelių užduotis – pateikti tinkamus, dvasinį tobulėjimą skatinančius, vaikų literatūros pavyzdžius ir diegti meilę spausdintam žodžiui.

Ne be reikalo Martyno Mažvydo Katekizmas prasideda žodžiais „Imkite mane ir skaitykite“. Juk vaikų literatūra ugdo asmenybę ir gali suteikti tikrą palaimą nuotykių, šilumos ir tikrųjų vertybių išsiilgusiai sielai. O jeigu skaitoma nuo vaikystės, tai mažas žmogutis auga tikėdamas, kad ir gyvenime būna stebuklų.…

Skaityti daugiau

Filosofiniai-literatūriniai pamąstymai apie duris

Literatūra – viena iš šiuolaikinio meno krypčių. Dažnai sakoma, kad skaitymas atveria duris į naujus pasaulius. Šį kartą ir pakalbėsime apie durų simbolį literatūroje. Nes ne tik pati literatūra yra galimybė patekti į kitą erdvę, bet ir pačios erdvės (kaip literatūrinio segmento) sukūrimui, labai dažnai pasitelkiamas durų simbolis.

Vienas charakteringiausių literatūros bruožų – jos simbolizmas. Daugelis daiktų, sutinkamų kasdieniniame gyvenime, knygų pasaulyje įgauna visiškai naujas reikšmes. Tarkime, lauko durys dažnai reprezentuoja už jų gyvenantį asmenį. Jeigu jos uždarytos ir tarsi dvelkia paslaptimi, – galime tikėtis, kad už tokių durų gyvena ragana arba raganius. Romantizmo srovės atstovams durų ir už jų gyvenančio veikėjo santykis buvo ypač svarbus. Apie duris, naujas erdves ir literatūrą dar pakalbėsime, o dabar apsižvalgykime aplinkui – ką mums reiškia lauko durys?

„Ačiū, kad uždarote duris“, – juk išties dažnai apsižvalgę, pamatome tokius užrašus įvairaus pobūdžio įstaigose. Tačiau, žvelgiant į šią frazę filosofiniu-egzistenciniu žvilgsniu, ar tikrai taip jau gerai tas duris paskui save užvėrinėti. Daug yra galimybių susiaurinti savo potyrių ratą apsistatant durim, kurių kiekvienos bus uždaros.

Žinoma, durys reikalingos. Dar daugiau, – gražios lauko durys puošia eksterjerą (iš kitos pusės – ir interjerą), o jeigu jos dar ir pasižymi aukštomis saugumą ir termoizoliaciją garantuojančiomis savybėmis, o tokias savybes garantuoja aukštos kokybės šarvuotos durys, pro tokias duris norėsis kuo dažniau įeiti / išeiti.

Šią priešpriešą išskyrėme ne šiaip sau, o norėdami grįžti prie literatūrinio konteksto. Juk visose stebuklinėse pasakose herojai patiria daugybę išbandymų palikę savąją erdvę. Šiam veiksmui paryškinti dažnai naudojamas durų vaizdinys. Sukuriama erdvės priešprieša: sava vs svetima. Štai tada ir kyla konfliktai. Literatūros kritikai šią priešpriešą pažymi, kaip būtiną kiekvienam pasakojimui. Pagrindinis veikėjas privalo žengti pro, paprastai tariant, savo namų duris. Jam patyrus daugybę nuotykių, po to, kai jis paliks namus ir papuls į nežinomus kraštus, ir atsiras teksto intriga. Turbūt bene žinomiausias tokio namų duris peržengusio ir su piktomis jėgomis svetimoje žemėje susidūrusio herojaus pavyzdys yra Homero Odisėjas.

Mes taip pat kasdien keičiame savą erdvę į svetimą: žengiame pro duris, kad nuvyktume į mokymo įstaigas ar darbą, o grįžę trokštame pamatyti mūsų laukiančias stebuklingas namų sergėtojas. Būtent – stebuklingas, nes dabar tokias lauko duris galite įsigyti ir Jūs! Tereikia pasirinkti patikimus gamintojus. Jūsų teismui durų meistrų pateikiamos metalinės durys saugos namus nuo įsilaužimo, sergės namų šilumą ir nepraleis triukšmo. Visa tai garantuoja šiuolaikinės technologijos, naudojamos metalinių durų gamybai.

Tačiau grįžkime prie filosofinių pamąstymų apie duris. Kartas nuo karto pravartu duris atverti. Atidarę tą paslaptingąjį dailidės tvarinį, kitoje durų pusėje galite pamatyti Jus aplankyti atėjusius seniai matytus draugus, mylimąjį su puokšte gėlių, o jei to mylimojo/-osios neturite, gal net ir naują meilę. Tai galioja labiau metaforiškoms (širdies) durims ir dvasiniams turtams, slypintiems už jų (lauko duris, vardan saugumo, geriau rakinti). Tačiau širdies duris geriau palikti praviras.

Juk užsibarikadavus per daug, galima daug ką ir praleisti ar tiesiog neįsileisti, o fortūna tokia jau įnoringa poniutė – už durų laukti ji nemėgsta. Tad, gerbiamieji, malonėkite pastebėti savo kelyje pasitaikančias duris. Jos dar įnoringesnės už pačią fortūną. Kartais sunku ir nujausti, kada gi jas atidaryti ir drąsiu žingsniu keliaut savosios laimės pasitikt, o kada geriau tiesiog kukliai užverti ir pabūti vienatvės tyloje. Tyla taip pat retkarčiais gimdo stebuklus.

Durų gali būti įvairių medžiagų ir dar įvairesnės išvaizdos, tačiau visos jos lygiai ištikimos paslapčių saugotojos. Ne vien tokie nuobodūs dalykai, kaip uždari vienokių ar kitokių komisijų posėdžiai vyksta už uždarų durų. Jos saugojo aprūkusių mažyčių alchemikų dirbtuvėlių paslaptis. Girdėjo pavargusių išradėjų džiaugsmo šūkius, po ilgų bemiegių naktų visai netyčiom išsipildant svajonėms.

Durys ir svajonės, durys – kaip svajonės. Šiandien galite įgyvendinti drąsiausias svajones, besirinkdami lauko durų dizainą ir apsaugos lygį. Lietuvoje jau galima įsigyti ir elektroninių durų, kurios savininką atpažįsta pagal biometrinius duomenis. Tad pirmyn! Pats metas išdrįsti svajoti ir drąsiai žengti pro dailias duris tų svajonių pasitikti.…

Skaityti daugiau

Psichodizainas – kas tai?

Sąvoka „individualus namas“ įgavo naują, tiesioginę reikšmę, atsiradus naujai dizaino krypčiai, kurioje architektūriniai ir landšafto sprendimai, pritaikomi specialiai namo ar buto savininkui. Kalbame apie gana įdomiai skambančią, pakankamai neseniai atsiradusią dizaino rūšį – psichodizainą. Statant ir įrenginėjant namus pagal šią architektūros ir dizaino mokslo kryptį, atkreipiamas dėmesys į asmenybės ar grupės žmonių, gyvensiančių tame būste, psichologines reikmes. Psichodizainas – interjeras, paremtas psichologijos mokslu, teikiantis galimybę paveikti žmogaus ar visos šeimos, kuriai kuriamas interjeras, nuotaiką ir būseną.

Psichologija paremtas dizainas įkūnija kompleksinį požiūrį į gyvenamosios erdvės įrengimą, pritaikant ją konkrečiai asmenybei. Iš to suvokiame, kad aplinka – neatsiejama kiekvienos asmenybės, jos poreikių dalis. Ji gali stimuliuoti, nuteikti sėkmei, aktyvinti arba raminti, padėti atitrūkti nuo problemų. Iš esmės, psichodizainas – materiali kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimo išraiška, pagrįsta moksliškai paremta informacija apie asmenybę, kuriai kuriamas tokio tipo dizainas. Tai metodika, sujungianti psichologijos ir dizaino mokslus.

Ką reikėtų žinoti, taikant psichodizainą savarankiškai?

Gali būti, kad nerasite psichodizaino srityje besispecializuojančio interjero dizainerio ar tokio specialisto paslaugos pasirodys neįkandamos. Tokiu atveju, galite atitinkamą interjerą susiplanuoti savarankiškai. Visų pirma, turite išsiaiškinti savo poreikius. Psichologija – sielos, jausmų mokslas, todėl jo sąjunga su namų dizaino sritimi reiškia, kad pagrindinis aspektas, į kurį turite atsižvelgti, planuodami ir dekoruodami savo būsto interjerą ir eksterjerą – Jūsų esama ir trokštama psichologinė būsena.

Ką turime omenyje, sakydami „trokštama būsena“. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Jūsų asmeninius lūkesčius, teikiamus vienam ar kitam kambariui, patalpai ar lauko landšaftui. Prieš pradėdami planuoti namus pagal psichodizaino reikalavimus turite ne miglotai, o labai tiksliai įsivaizduoti, kokių namų norite. Nuo to priklausys spalvų parinkimas (kurios, tarp kitko, labai svarbios planuojant namus psichodizaino būdu, nes jos gali nulemti Jūsų nuotaiką), baldų išdėstymas, kambarių išplanavimas.

Psichodizainas – Jūsų asmenybės atspindys

Psichodizainas paremtas nuostata, kad būstas, kaip ir kiti neatsiejami mūsų gyvenimo komponentai (rūbai, pomėgiai ir kt.) turi atspindėti ir papildyti mūsų gyvenimo būdą ir asmenybę. Taigi, neskubėkite visko įrenginėti spontaniškai. Pradėkite nuo vizijos, kokių namų norėtumėte. Kuo aiškiau įsivaizduokite, kokius jausmus Jums sukels viena ar kita spalva nudažytos sienos, kokių puošybos elementų norėtumėte. Spalvos ir kartais visai nebrangūs dekoro elementai kuria interjero nuotaiką daug efektyviau, negu prabangūs baldai. Taip pat svarbu pasidomėti Rytų mokymu, skirtu interjerą pasitelkti sėkmei, laimei ir harmoningiems santykiams pasiekti. Šis mokymas vadinamas Feng shui.

Šis mokymas teigia, kad kartais užtenka nudažyti vieną miegamojo sieną raudonai, o ant palangės padėti keletą žvakių, kad ši patalpa taptų romantikos oaze ir pritrauktų naują meilę ar padėtų puoselėti esamą. Planuodami svetainės interjerą, pagalvokite, ar Jums šis kambarys labiau asocijuojasi su smagiais draugų susitikimais, ar tai labiau poilsio zona, kurioje dominuos ramios spalvos, o individualumo suteiks ir ramybę skleis įvairiaspalvėmis žuvytėmis apgyvendintas akvariumas.

Namų stilius – tarsi rašysena ar temperamento tipas – labai individualus ir subtilus dalykas. Galite būti negirdėję apie psichodizainą, tačiau, perskaitę šį straipsnį ir permetę akimis savo namų interjerą, pastebėsite, kad jame atsispindi Jūsų asmenybė. Geriau nesivaikyti madų ir nepulti pirkti moderniausių ar iš prabangių medžiagų pagamintų baldų, o susimąstyti apie tai, kokio tipo žmogus esate ir pagal tai susikurti individualius namus. Nepamirškite atsižvelgti ir į kitų šeimos narių gyvenimo būdą ir charakterį.

Kuo paremtas psichodizaino mokslas?

Šis mokslas, kaip jau minėta, turi daug bendro su Feng shui mokymu. Jis remiasi vakarų ir rytų geomantinėmis tradicijomis ir skaičiavimais, kurių pagrindą sudaro daug faktorių, galinčių paveikti žmogaus būseną:

  1. Elektromagnetinio Žemės lauko įtaka žmogaus būsenai;
  2. Landšafto energetika;
  3. Feng shui tradicijos ir talismanų pritaikymas teigiamam interjero poveikiui optimizuoti;
  4. Spalvos;
  5. Ekodizainas;
  6. Patalpų energetinio valymo metodai.

Pradinės konsultacijos, kurias atlieka psichodizaineris, leidžia jam sukurti individualias rekomendacijas. Jos atliekamos skirtingais namų statybos ir remonto etapais, ir sudaro sąlygas optimizuoti teigiamų faktorių, galinčių paveikti žmogaus būseną, veikimą ir neutralizuoti neigiamųjų įtaką vidinei žmogaus būsenai.

Psichodizaino nauda

Toks, mokslu pagrįstas, interjero ir eksterjero planavimas leidžia namų savininkui ar visai šeimai, kuri tuose namuose gyvena ar gyvens, sudaryti optimalias komforto sąlygas. Optimalus gyvenimiškas komfortas sukuriamas naudojant skirtingas gerbūvio kūrimo priemones:

  1. Psichologines;
  2. Socialines;
  3. Mentalines;
  4. Fizines
  5. Ir ekonomines.

Kaip išsiaiškino mokslininkai, žmogaus gyvenimo laikotarpis 60–70% priklauso nuo mus supančios aplinkos: vandens kokybės, oro, netgi nuo apšvietimo lygio. Dar 7–10% lemia temperatūra. Likę 5–10% priklauso nuo to, kiek harmoningai žmogus jaučiasi jį supančioje namų aplinkoje. Psichodizaino principų taikymas padidins šį subjektyvų komforto jausmą ir pailgins gyvenimą 5–10 metų. Žinoma, tokia perspektyva ganėtinai viliojanti.…

Skaityti daugiau