Populiariausi amatai Lietuvoje

Prieš pradėdami kalbėti apie populiariausius amatus Lietuvoje, išsiaiškinkime žodžio „amatas“ reikšmę. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, „amatas“ – dirbinių gaminimas rankomis. Taigi mūsų mielieji amatininkai, kuriuos esame įpratę matyti Kaziuko mugėje ir kitose, visoje Lietuvoje vykstančiose mugėse, iš tiesų gali patvirtinti patarlės „Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi“ teisingumą. Juk jie pragyvenimui užsidirba savo rankomis lipdydami puodynes, pindami krepšius, rišdami verbas ir t.t.

Dirbiniai iš molio

Taigi – kokie yra populiariausi amatai Lietuvoje? Pradėkime nuo dirbinių iš molio. Ši amatų sritis turi itin senas ir tvirtas šaknis. Lietuviai iš molio žiedžia puodus, gamina švilpynes, o mūsų proseneliai molį naudodavo ne vien tik papuošti buičiai, bet ir susišildyti. Visiems gerai žinoma mįslė: „Žiemą brolis, vasarą molis“. Ir, žinoma, čia kalbama apie krosnį. Šiam neatskiriamam buities elementui senoliai gamindavo įprastus ir dekoratyvinius koklius. Dažnai etnografai,  kalbėdami apie molį, pabrėžia jo mums perduodamą ryšį su Žeme. Juk ne vienas esame pajutę, kad nuo molinės puodynės ar kito dirbinio sklinda ypatinga energija… Todėl gerbkime ir mylėkime šią vieną archaiškiausių lietuvių amatų šaką.

Audimas ir mezgimas

Antras pagal populiarumą amatas Lietuvoje – audimas ir mezgimas. Žinoma, daugiausiai šia sritimi užsiima moterys. Galbūt tai nėra atsitiktinumas, nes moteris visais amžiais buvo laikoma paslaptinga ir turinčia išskirtinį ryšį su kosmosu, o tradiciniai lietuvių audiniai, kaip teigia etnologai, išlaiko žmogaus ryšį su aukštesnėmis jėgomis. Netgi tiems, kurie šio aspekto nesureikšmina ir laiko išaustą juostą tiesiog medžiagos atraiža, skirta pasipuošti, nepavyks paneigti, kad lietuviai į tradicinius audinių raštus įpina baltų religijos simboliką. O tas faktas, kad mes išlaikėme šiuos raštus beveik nepakitusius iki šių dienų, kalba pats už save…

Medžio drožyba

Trečias populiariausias amatas Lietuvoje – medžio drožyba. Tai be galo plati sfera. Užtenka prisiminti vien itin gilias tradicijas turinčią križdirbystę ir dievdirbystę – kryžių ir rūpintojėlių drožybą. Juos galime pamatyti pakelėse, šalia nedidelių gyvenviečių, o mažus rūpintojėlius ir kryželius (bent po vieną), turbūt, galima atrasti kiekvienuose namuose.

Medžio drožyba išsiskiria iš kitų amatų tuo, kad atskiros jos šakos vystėsi labai skirtingais laikotarpiais. Minėtoji križdirbystė ir dievdirbystė – daug naujesnė sritis nei senoji medžio drožyba. Tai logiška, žinant, kad lietuviai vieni paskutiniųjų priėmė krikščionybę, tačiau šis faktas nė kiek nesutrukdė išugdyti unikaliąją krikščioniškų medžio dirbinių drožybą.

Pynimas

Ketvirtas pagal populiarumą lietuvių amatas, greičiausiai, gali būti pynimas. Pinama iš įvairių vytelių, balanų, net iš šaknų. Taigi matome, kad ši amatų šaka – itin ekologiška ir skatinanti žemdirbystės vystymą bei iškirstų miško plotų antrinį panaudojimą (pynimas iš šaknų). Pinami baldai, krepšiai, kiti buityje naudojami rakandai. Pynimas sujungia praktiškumą ir meno apraiškas, kaip, be abejo, ir kiti amatai, tačiau pinti dirbiniai (daugiausiai kalba eina apie baldus) išsiskiria dideliu populiarumu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai reiškia, kad savo amatais galime būti įdomūs ir pasaulinėje rinkoje, o tai tik įrodo, kokie svarbūs Lietuvai tradiciniai amatai ir siekis juos išsaugoti ateities kartoms.

Kalvystė

Ir paskutinis amatas, kurį šiame straipsnyje aptarsime – kalvystė. Kalviai gamina gausybę įvairių dirbinių: dekoratyvius namų apyvokos daiktus, įvairias puošmenas, lietuviškus kryžius su saulutėmis, vartelius ir t. t. Tai žavus amatas, kuris Lietuvoje klesti nuo neatmenamų laikų. Jeigu moterys puošia namus audiniais ir mezginiais, tai vyrai – kalvystės stebuklais ir jau aptartais medžio dirbiniais.

Noras papuošti savo buitį ir sujungti praktiškumą bei meniškumą žmogaus sąmonėje kuria stebuklus, kuriuos perteikia gabių amatininkų rankos. Populiariausi amatai Lietuvoje: dirbiniai iš molio, audimas ir mezgimas, medžio drožyba, pynimas ir kalvystė sudaro nuostabią puokštę, puošiančią mūsų iš senolių perimtą tradicijų kraitelę. Tad saugokime ją ir perduokime ateities kartoms!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *