Medinių durų gamyba: šiuolaikinė technologija ir žvilgsnis į istoriją

Durų gamybos istorija

Bėgant laikui keitėsi durų gamybos technologijos ir tam naudojamos medžiagos. Tačiau, amžiams bėgant medinės durys vis dar nepraranda populiarumo. Tačiau, įdomu sužinoti, kokios gi buvo pirmosios istorijai žinomos medinės durys? Tai durys, pagamintos iš vokiškojo klevo, atsiradusios Senovės Egipte ir Persijoje.

Proveržiu durų gamybos istorijoje tampa viduramžiai. Kai skirtingų formų ir modifikacijos durys pradėtos intensyviai gaminti vienuolynų ir bažnyčių statyboje. Medinių durų gamybos tradicijos tęsėsi Renesanso epochoje, o po to – Baroko laikais.

Nepralenkiama lydere XIX amžiaus pradžioje tampa Prancūzija. XX amžiaus pradžioje durų gamyboje vis dažniau pasirenkami rafinuoto dizaino sprendimai, vėliau šis stilius įgauna Liberty vardą. Pokario metu atsiranda šiuolaikinei durų gamybos tradicijai būdinga masinė durų gamyba. Namų sergėtojos pradedamos gaminti stambiose dirbtuvėse ir fabrikuose.

Šiuolaikinės durų gamybos ypatumai ir technologijos

Lauko durys bėgant amžiams keitėsi. Ne paslaptis, kad šiuo metu populiariausios iš jų – šarvuotos ir metalinės. Tačiau gyventojai neatsisako ir medinių lauko durų. Mediena yra graži savo natūralumu, o ir jos gamybos procese daugiau žmogaus rankų darbo nei gaminant šarvuotas ar metalines duris. Tai atitinka mūsų svetainėje vystomą amatų tematiką. Tad ir aptarkime tai, kaip gaminamos medinės lauko durys.

Kiekvieno profesionalaus staliaus dirbtuvėse rasime keletą skyrių, susijusių su durų gamyba:

– medienos džiovinimo skyrius;

– medžio masyvo paruošimo skyrius;

– durų elementų gamybos skyrius;

– surinkimo skyrius;

– dažymo skyrius.

Durų gamybos etapai

Gamyba prasideda nuo turimos medienos kokybės įvertinimo. Vertinama medienos rūšis, žievės būklė, smalingumas ir ekologiškumas. Įvertinta mediena keliauja į lentpjūvę, kur nupjaunama žievė ir mediena susmulkinama iki atskirų tašų (brūselių), kurie vėliau yra džiovinami. Kiekviena medžio rūšis praleidžia džiovinimo kameroje skirtingą, konkrečiai medienos rūšiai reikalingą, laiką. Taip pasiekiamas normatyvinis medžio drėgmės lygis. Galutinį drėgmės tikrinimą atlieka ne automatizuotos sistemos, o specialistas, atsakingas už šią sritį, jeigu medienos drėgmės lygis bus didesnis nei leidžiama konkrečiai jos rūšiai, tašeliai bus vėl grąžinti į džiovyklą.

Išdžiovinti tašeliai pakliūna į paruošimo cechą, kur šalinami medienos trūkumai: šakos, puvimo paveiktos zonos, kiti defektai. Rezultatas – kuo švariausia, be jokių šakelių mediena. Tai idealiai lygių ir tvirtų durų pagrindas.

Tos pačios medienos rūšies tašeliai tolesniame gamybos procese sujungiami: jų galai specialiai įpjaunami, kad, sutepus klijais, būtų tvirtai sujungti. Tašeliai suspaudžiami specialiuose presuose, kurių slėgis – 2 atmosferos. Tai atliekama automatizuotai.

Po to, kai visos detalės apdirbtos ir atrinktos pagal dydį, ateina surinkimo metas. Tai savo rankomis atlieka patys staliai. Durys surenkamos tiksliai pagal šabloną. Vėliau pridedamos trūkstamos medienos plaušų plokščių detalės ir užvelkami vadinamieji marškinėliai, kurie leidžia išgauti idealų būsimųjų durų lygumą. Tam užtikrinti, durų plokštuma dar 10 min. laikoma po presu. Galiausiai ji padengiama natūralaus medžio „lukštu“, siekiant sukurti kuo natūralesnę išvaizdą.

Toliau vykdomas kalibravimas – durys pritaikomos pageidaujamiems išmatavimams. Ir, žinoma, dažymas. Jis atliekamas išskirtinai tik žmogaus rankomis. Durų dažymas susideda iš padengimo laku ir jau minėto atspalvio parinkimo. Lakas saugo medieną nuo drėgmės ir suteikia gražią išvaizdą. Dažymas keičia natūralią medžio spalvą. Atliekant tokią procedūrą nebrangi mediena įgauna vertingos medienos išvaizdą.

Po dažymo kiekvienas duris apžiūri specialistai, net menkiausią defektą turinčioms durims užkertamas kelias į kliento namus. Galite būti tikri, kad Jums atiteks tik aukščiausios kokybės produktas. Durys pagamintos!…

Skaityti daugiau

Lauko durys kultūroje

Lauko durys – įėjimo ir išėjimo sfera, ta namo dalis, kuri simbolizuoja ribą tarp gyvenamosios erdvės ir lauko. Jos tapo dvivalenčiu simboliu: iš vienos pusės, – garantuodamos apsaugą, iš kitos pusės – suteikdamos galimybę patekti į namus. Atidarytas įėjimas leisdavo susisiekti su aplinkiniu pasauliu, uždarytas – saugodavo gyvenamąją patalpą nuo galimai grėsmingų išorės jėgų. Ši durų funkcija išliko per amžius.

Durys – galios simbolis

Senovės miestuose lauko durys arba pilies vartai būdavo kone svarbiausia miesto dalimi. Vartai atlikdavo ne tik apsaugos funkciją, bet ir tapdavo išmoningos architektūros pasireiškimo vieta, juos atvėrus prasidėdavo prekyba su išorėje esančiomis teritorijomis, pro vartus atkeliaudavo užsienio pasiuntiniai, šalia miesto ribos vydavo kultūrinis gyvenimas. Vartų raktų savininkas valdydavo visą miestą ir jo gyventojus.

Šiame straipsnyje pateiksime daugiau įdomybių apie lauko durų vaidmenį kultūroje bei mene, bet, prieš pradedant, svarbu pastebėti, kad žodis „durys“, su ne itin svarbiais fonetiniais pakitimais, bendras daugeliui indoeuropiečių kalbų. O tai reiškia viena – durys yra itin svarbios daugelyje kultūrų.

Durų simbolika

Todėl durys laikui bėgant buvo apipintos įvairiais prietarais ir posakiais. Čia užtenka prisiminti žymųjį Naujojo Testamento posakį „Belskite ir Jums bus atidaryta“ ir dar galybę kitų (pvz., Kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro). Ir, žinoma, tokia posakių įvairovė laikui bėgant skirtingose religijose ir kultūrose atsirado ne tiek dėl to ir ne vien dėl to, kad jų funkcija – sudaryti galimybę patekti į namus ir iš jų išeiti. Durys kultūroje simbolizuoja kur kas daugiau – perėjimą iš vienos būsenos į kitą (užtenka prisiminti rojaus vartus ir jų valdytoją šv. Petrą), naujo gyvenimo pradžią iniciaciją (jauno žmogaus įšventinimas į suaugusiojo vaidmenį).

Durys senovės Romoje

Kiek anksčiau pateikėme pavyzdį iš Naujojo Testamento, tačiau dar iki krikščionybės atsiradimo, senovės gyventojai turėjo įėjimo ir išėjimo dievus. Mums visiems gerai žinomas dievas Janas (anglų kalboje pirmojo mėnesio pavadinimas – january – kilo nuo jo vardo). Jis buvo romėnų pradžios ir pabaigos (kiekvieno mėnesio pradžios ir pabaigos, gyvenimo pradžios dievas), vartų ir durų, įėjimo ir išėjimo dievas. Jį vaizduodavo su raktų ryšuliu (krikščionybėje jį atitinka jau minėtas šv. Petras). Janas buvo įsivaizduojamas su 365 pirštais – pagal dienų skaičių metuose.

Romėnų imperatorius Numa Pompilijus dievui Janui pastatė dvigubą arką, padengtą bronza ir besiremiančią į kolonas. Ji sukūrė vartus, kurie būdavo atidaromi karo metu ir uždaromi taikos laikotarpiu. Taigi, jeigu turėsime omenyje milžinišką reikšmę, kurią durims ar vartams teikdavo senovėje gyvenę mūsų protėviai, darosi aiškus siekimas kuo labiau išpuošti lauko duris. Įspūdingos lauko durys būdingos tiek privatiems namams, tiek verslo ar viešųjų staigų pastatams. Ypač tai būdinga senovės pastatams.

Durų simbolika šiandien

Šiandien durys išsaugo daugelį kultūrinių bruožų bei mitų, kuriomis jos apipintos. Žmonės stengiasi, kad lauko durys atspindėtų jų padėtį visuomenėje. Iš iki šių laikų išlikusių durų simbolikos ir jų mistifikavimo pavyzdžių, galime paminėti krikščionių tradiciją per tris karalius ant namų durų kreida išrašyti pirmąsias Trijų Karalių vardo raides. Taigi lauko durys kultūroje itin svarbus elementas, atspindintis ne tik savininko finansinę padėtį ar architektūrinį skonį, bet ir saugojančios namus tiek praktine, tiek mistine prasme.…

Skaityti daugiau